Kaip rinktis ir pirkti seifą?
Seifo pasirinkimas- rimtas ir atsakingas darbas. Pirmiausia būtina nustatyti seifo paskirtį, t.y. kas jame bus laikoma, kur jis stovės ir kokio tipo apsauga yra prioritetinė. Taip pat svarbu nustatyti seifo turinio vertę ir apiplėšimo arba gaisro pavojaus riziką. Remiantis šiais vertinimais, reiktų rinktis konkretų modelį. Kaip parodė praktika, seifo pirkimas daugumai sukelia nemažai sunkumų.
Seifai tapo patikimi saugant svarbius dokumentus ar daiktus biuruose ir privačiuose namuose, tuo labiau, kad įstatymas leidžia, o kai kuriais atvejais ir primygtinai reikalauja turėti seifą visiems piliečiams, pavyzdžiui, reikalaujama įmontuoti seifą ginklams tiems, kas turi šaunamąjį ginklą.
Seifas– tai dokumentų, pinigų ir vertybių fizinės apsaugos nuo praradimo dėl vagystės ar sunaikinimo elementų sistema. Remiantis tuo, seifai skirstomi į atsparius išlaužimui, atsparius ugniai (priešgaisrinius) ir kombinuotus, jungiančius savyje abu apsaugos parametrus- atsparumą išlaužimui ir atsparumą ugniai. Reiktų pažymėti, kad seifų naudojimo biuruose padidėjimui turėjo įtakos būtent kombinuotų seifų atsiradimas- tai yra, kai seifas sertifikuotas ir apsaugai nuo išlaužimo, ir yra ugniai atsparus. Atsparumas ugniai ir išlaužimui pasiekiamas visiškai skirtingais metodais, kurie, vis dėlto, netrukdo gaminti seifus, vienu metu atsparius viskam, kas ženkliai padidina gaminio kainą ir svorį. Tačiau tai leidžia vienoje vietoje drąsiai laikyti dokumentus ir pinigus.
Ugniai atsparūs (priešgaisriniai) seifai
Šie seifai skirti apsaugoti turinį nuo terminio poveikio: aukštos temperatūros ir atviros liepsnos. Seifai gali būti skirtingos atsparumo ugniai klasės. Atsparumo ugniai klasė nustatoma pagal maksimalios temperatūros seifo viduje lygį ir laiką, kurį seifo turinys yra saugus. Yra trys pagrindinės seifo atsparumo ugniai klasės, kurių kiekviena skirta laikyti tam tikrų grupių vertybes.
“B” klasės seifas apsaugo popierius ir neleidžia vidaus temperatūrai pakilti aukčiau 170 ° C (popieriaus savaiminio užsidegimo temperatūra).
“D” klasės seifas apsaugo magnetines juostas ir vaizdajuostes (ribinė temperatūra – 70 ° C)
DIS klasės seifas apsaugo magnetines informacijos laikmenas ir diskus (vidaus temperatūra – iki 50 ° C, išorės – 1090 ° C).
Skaičius prieš klasės raidę reiškia laiką minutėmis, kurį seifo viduje užtikrinama temperatūra yra žemiau ribinės.
Atsparumo ugniai klasė Didžiausia leistina temperatūra seifo viduje, ° C Atsparumo ugniai riba, min Saugojimo objektas
30B 170 30 Piniginės kupiūros, popieriniai dokumentai
60B 170 60 Piniginės kupiūros, popieriniai dokumentai
90B 170 90 Piniginės kupiūros, popieriniai dokumentai
120B 170 120 Piniginės kupiūros, popieriniai dokumentai
30D 70 30 Magnetiniai diskai, juostos, kino ir foto juostelės
60D 70 60 Magnetiniai diskai, juostos, kino ir foto juostelės
90D 70 90 Magnetiniai diskai, juostos, kino ir foto juostelės
120D 70 120 Magnetiniai diskai, juostos, kino ir foto juostelės
3DIS 50 30 Lankstūs magnetiniai diskai
60DIS 50 60 Lankstūs magnetiniai diskai
90DIS 50 90 Lankstūs magnetiniai diskai
120DIS 50 120 Lankstūs magnetiniai diskai
Atsparumo ugniai bandymai apima dviejų rūšių šiluminį poveikį: temperatūros ir šilumos smūgio. Ribine būsena pripažįstama seifo turinio pažeidimas arba ribinių temperatūrų pasiekimas bet kuriame kontroliuojamame taške. Atliekant bandymą pagal standartinį temperatūros režimą, pavyzdys dedamas į krosnį. Krosnis įkaitinama iki 1000 ° C ir stebima temperatūra. Tuo metu seifo viduje būna daiktai, kurių išsaugojimas numatytas: popierius, piniginės kupiūros, magnetinės juostos, diskai. Terminis seifo poveikis atliekamas tiek laiko, kiek jo atitinka seifo atsparumo ugniai klasė. Tada krosnis išjungiama, pavyzdys lieka joje tol, kol krosnies kartu su seifu temperatūra nenukris iki aplinkos temperatūros. Po to seifas ištraukiamas iš krosnies, atvėsinamas natūraliu būdu, atidaromas ir apžiūrimi jo elementai bei turinys. Jei per nustatytą 60 arba 120 minučių laiką seifo viduje temperatūra neviršijo ribinės vertės, tai bandymo etapą galima laikyti baigtu.
Ugniai atsparaus seifo korpusas ir durys sudaryti iš dviejų tarpusavyje suvirintų sienelių, tarp kurių esanti ertmė užpildoma ugniai atspariu betonu. Jis yra smulkiai porėtos struktūros, kuri ir užtikrina mažą terminį pralaidumą. Seifo atsparumo ugniai klasė tiesiogiai priklauso nuo betono savybių. Tuo pačiu, tokio betono atsparumo charakteristikos, deja, yra nedidelės ir negali užtikrinti apsaugos net nuo lengvo mechaninio įrankio. Jokios birios medžiagos, tokios kaip kvarcinis smėlis ir pan., negali užtikrinti pakankamo atsparumo ugniai ir, nors terminas “užpildytas seifas” nuo seno naudojamas kasdieninėje praktikoje, iš tikrųjų jis neatitinka realybės. Šiuolaikinius seifus geriau tinka vadinti “užliejamais” (dėl naudojamos technologijos, įpilant skystą betoną į korpusą ir jo vėlesnį sukietinimą). Sunkiausia atsparumą ugniai užtikrinti durų sąvaroje. Kaip priemonės, užtikrinančios būtinas ugniai atsparias savybes, yra naudojamos arba vadinamasis terminis užraktas (sudėtinga sąvara, sudaryta iš kelių perėjimų), arba termoizoliacinės putojančios tarpinės.
Renkantis seifą, reikia atsižvelgti į tai, kad ugniai atsparūs seifai yra mažo apsaugos nuo nesankcionuoto patekimo į vidų lygio. Ugniai atsparius seifus visų pirma rekomenduojama naudoti apsaugai svarbių dokumentų, nekeliančių galimo nusikaltėlių susidomėjimo. Pinigus ir materialines vertybes rekomenduojama laikyti išlaužimui atspariame seife.